Mes naudojame slapukus, kad būtų patogu naršyti mūsų svetainėje.
Naršydami toliau jūs sutinkate priimti mūsų naudojamus slapukus. Sužinokite daugiau čia!
Apie mūsų Privatumo politiką plačiau skaitykite čia!

Weber Saint-Gobain - Official website of the company

Kaip pagerinti patalpų oro kokybę ir sumažinti taršą

Pradėkime nuo akivaizdžių dalykų – visi žmonės turi kvėpuoti švariu oru. Vis labiau urbanizuotame pasaulyje kokybės ir taršos temos tampa vis aktualesniais ir karštai aptariamais klausimais. Visgi mes dažniausiai manome, kad oro tarša yra kažkas, su kuo susiduriame lauke, pavyzdžiui, ozono sluoksnio mažėjimas, smogas arba geltona migla. Tačiau patalpose šios problemos nematomos, todėl dažniausiai ignoruojamos, nors prasta patalpų oro kokybė turi būti svarbi mums visiems.

Patalpose mes praleidžiame maždaug 90 % savo laiko dažniausiai nė nežinodami, kad oras mūsų namuose, biuruose, mokyklose ir pastatuose gali būti net labiau užterštas negu lauko oras. Dėl cheminių medžiagų, teršalų, alergenų ir dalelių poveikio daugeliui iš mūsų užteršto oro keliamas pavojus sveikatai patalpose gali būti didesnis negu lauke. Nors taršai patalpose jautriausi vaikai, pagyvenę arba lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, kurie ir patiria didžiausią jos poveikį, tačiau dėl to, kad mes patalpose praleidžiame tiek daug laiko ir kad šiuolaikiniai namai statomi taip, jog teršalai tarsi „užrakinami“ viduje, pavojus gresia mums visiems.

Tačiau puiku, kad supratę patalpų oro kokybės ir taršos problemas galime imtis veiksmų taršai sumažinti ir kokybei pagerinti. Jūsų dėmesiui siūlome geriausius patarimus, kaip užtikrinti oro kokybę namuose, biuruose ir kitose uždarose erdvėse. Sužinokite veiksmingas strategijas, kaip sumažinti patalpų oro taršą pašalinant taršos šaltinius, gerinant ventiliaciją ir identifikuojant galimybes filtruoti orą.

Kaip užteršiamas patalpų oras?

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimus, nuo ore tvyrančių mažų dalelių poveikio kasmet miršta du milijonai žmonių. Mes žinome, kad švaresnis patalpų oras gerina mūsų savijautą ir darbo našumą, bet ar susimąstome, kas gi užteršia orą mūsų namuose ir biuruose? Aplinkos apsaugos agentūra nurodo tris patalpų oro teršalų kategorijas, kurie (jeigu jų poveikis pakankamai didelis) gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Degimo teršalai

Šios nematomos dujos arba smulkios dalelės, pavyzdžiui, anglies monoksidas ir azoto dioksidas, dažniausiai susijusios su tuo, kaip šildome patalpas. Minėtų teršalų šaltinis – deginamas kuras, patalpų šildytuvai, kietojo kuro ir dujų katilai, šildytuvai ir vandens šildytuvai, visų rūšių džiovintuvai ir židiniai. Didelę įtaką degimo taršos lygiui daro ventiliacija. Kiti veiksniai – su degimu susijusių prietaisų montavimas, techninė priežiūra ir kūrenimas.

Lakieji organiniai junginiai

Lakieji organiniai junginiai (LOJ) yra įvairios organinės medžiagos. Jie dujine forma išsiskiria iš kietų medžiagų ir skysčių. LOJ išskiria daugelis namų ūkyje įprastų produktų: valymo ir dezinfekavimo priemonės, dažai, žymėjimo priemonės ir lakai, chemiškai apdorotos statybinės medžiagos ir būsto apstatymo reikmenys, pesticidai, klijai, sintetiniai kvapai ir oro gaivikliai, sauso cheminio valymo reikmenys ir cheminiu būdu išvalyti audiniai, kilimai, sandarinimo medžiagos, tirpikliai, kosmetikos ir higienos priemonės. Dažnai pasitaikantys LOJ yra acetonas, benzenas, etileno glikolis, formaldehidas, metileno chloridas ir perchloretilenas.

Astmos ir alergijos sukėlėjai

Šiems teršalams jautresni alergija arba kvėpavimo takų ligomis sergantys žmonės, tačiau jų poveikį gali patirti kiekvienas. Tai pelėsis, dulkių erkutės, žiedadulkės, dūmai ir gyvūnų pleiskanos. Pelėsis dažniausiai atsiranda vonios kambariuose, rūsiuose ir netinkamai vėdinamuose miegamuosiuose, o dulkių, dulkių erkučių bei gyvūnų plaukų ir pleiskanų galima rasti tekstilės gaminiuose, ant grindų ir baldų.

Švaraus patalpų oro svarba ir nauda

Mikroskopinės kietosios dalelės iš užteršto oro giliai įsiskverbia į plaučius. Jos dirgina audinius, sukelia uždegimą ir blogina sveikatos būklę sergant kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Smulkiųjų dalelių poveikis gali sutrikdyti kvėpavimą ir padidinti astmos priepuolių, insulto, širdies smūgio ir kitų sunkių ligų pavojų. Savo ruožtu, mažesnis smulkių kietųjų dalelių poveikis ir geresnė oro kokybė mažina minėtą pavojų ir gali prailginti vidutinę gyvenimo trukmę. Smulkių kietųjų dalelių taršos poveikiui jautriausi vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys, sergantys astma bei širdies ligomis. Nors jiems švaraus oro nauda didžiausia, švarus oras naudingas mums visiems.

Esmė yra tokia, kad užterštas patalpų oras susijęs su nemažai rimtų sveikatos problemų: ankstyva mirtimi, dažnesniu hospitalizavimu, astmos priepuoliais, mažu naujagimių svoriu, kvėpavimo sistemos ir širdies ligomis. Švarus patalpų oras susijęs su gerokai mažesniu sergamumo ir mirtingumo pavojumi, kurį sukelia kietosios dalelės, taip pat geresniu dėmesingumu, miegu ir gyvenimo kokybe.

Kokių veiksmų galite imtis

Vadovaudamiesi tolesniais mūsų patarimais ir atlikę atitinkamus veiksmus galite gerokai sumažinti patalpų oro teršalų kiekį arba pagerinti oro kokybę savo namuose ar darbo vietoje.

Išmatuokite teršalus ir išlakas

Norėdami sužinoti, kaip tvarkyti savo aplinką ir kokių veiksmų reikia imtis, galite išmatuoti patalpų oro kokybę. Jutikliai ir speciali įranga padeda stebėti LOJ kiekį ir įvertinti taršos kietosiomis dalelėmis lygį. Be to, jūs galite užsakyti jūsų namuose arba biure įtaisytos ventiliacijos įvertinimą, kurį atliks specialistas. Bandymų rinkiniai gali suteikti informacijos apie tam tikrus ant baldų ir grindų esančius alergenus.

Valymas

Reguliarus valymas - tai akivaizdi ir veiksminga priemonė oro kokybei pagerinti. Svarbu valyti dulkes, nes namų dulkėse kaupiasi tokie svarbūs teršalai kaip cheminės medžiagos ir alergenai.

  • Naudokite didelio efektyvumo oro dalelių (HEPA) dulkių siurblį su vienkartiniais maišeliais, didele siurbimo galia ir nepriekaištingai besisukančiais šepečiais. Siurbkite ne tik grindis ir kilimus, bet ir sienas, kilimų pakraščius, minkštus baldus ir visas kitas vietas, kur kaupiasi dulkės. Reguliariai plaukite filtrą ir siurbkite du arba daugiau kartų per savaitę.
  • Dulkes, kurių nepavyko išvalyti siurbliu, surinkite plaudami grindis. Mikropluošto plaušinės šluotos ir dulkių šluostės sulaiko dulkes ir nešvarumus, todėl galite naudoti nedaug muilo ir valymo priemonių, o gal net visiškai jų atsisakyti.
  • Sulaikykite purvą prie įėjimo į namus ar patalpą patiesę kilimėlius. Kilimėlis padeda sulaikyti dulkes ir kitus teršalus, kuriuos žmonės gali įnešti į vidų. Ten, kur tinkama, žmonės turėtų nusiauti batus ir palikti juos tam skirtoje vietoje.
  • Iš skalbyklėje skalbiamos patalynės išplaunami alergenai ir dulkių erkutės. Siekdami sumažinti nešvarumų poveikį, pagalvių, antklodžių užvalkalus ir paklodes skalbkite kartą per savaitę.

Cheminės medžiagos

Daugelis produktų išskiria kenksmingas dujas ir LOJ. Pirkdami naujus produktus patikrinkite jų sudėtyje esančias chemines medžiagas ir tai, kokios medžiagos buvo naudojamos statant, dekoruojant ar apstatant jūsų patalpą.

  • Rinkitės bekvapius arba natūraliomis medžiagomis pakvėpintus produktus. Sintetiniai kvapai išskiria chemines medžiagas ir dujas.
  • Venkite aerozolinių purškalų.
  • Rinkitės švelnius valiklius be dirbtinių kvapiųjų medžiagų.
  • Atsisakykite komercinių oro gaiviklių - patalpų orui kvėpinti verčiau naudokite citrinų sultis, citrinų skilteles, žaliąsias citrinas arba levandas. Šaldytuvo ar batų lentynos kvapų galima atsikratyti padėjus į nedidelį dubenėlį įbertos geriamosios sodos. Nenaudokite cheminių kamuolių nuo kandžių.
  • Venkite gaminių iš plastiko ar naftos produktų. Paprastai tikrinama, ar produktai nedirgina odos, tačiau neatsižvelgiama į jų poveikį įkvėpus. Ftalatai - tai cheminių medžiagų grupė naudojama kvapams gaminti ir plastikui minkštinti.
  • Reguliariai vėdinkite patalpas. Jeigu reikia, alergenams pašalinti pasitelkite filtravimo sistemą. Oro kondicionierių filtrus reikia dažnai valyti ir prižiūrėti.

Norėdami dar labiau pagerinti patalpų oro kokybę, venkite toksiškų dažų, kurie išskiria dujas ir pavojingus cheminius junginius. Verčiau naudokite tokius ekologiškus dažus kaip Weber.deko pure. Šie vandens pagrindo dažai iš tiesų valo orą - t. y. jie aktyviai sugeria formaldehidą ir teršalus. Be to, jie atsparūs pelėsiui ir 8 metus gali šalinti iki 80 proc. tokių teršalų, kaip LOJ arba mikroskopinės dalelės. Šie dažai atitinka geriausią išlakų kategoriją A+ ir yra tiesiogiai naudingi žmonėms, dirbantiems arba gyvenantiems jais išdažytose patalpose.

Kuras

Gerokai sumažinti krosnių arba šildymo prietaisų sukeliamą oro taršą patalpose galima pereinant nuo tokio kietojo kuro kaip anglis arba biomasė prie švaresnio ir veiksmingesnio kuro ar energijos vartojimo technologijų, pavyzdžiui, suskystintų naftos dujų, biodujų, generatorinių dujų, elektros ar saulės energijos. Vandenį kavai ar arbatai kaitinkite ne ant viryklės, o naudodami veiksmingą elektrinį virdulį. Nepriklausomai nuo kuro rūšies bet kokia viryklė ar šildymo įtaisas turi būti kuo veiksmingesni. Tinkamas prietaisų montavimas ir priežiūra gali padėti pagerinti oro kokybę bei užtikrinti, kad ji būtų geresnė, o išmetamųjų teršalų kiekis mažesnis.

Drėgmė

Tinkamas drėgmės lygis uždarose patalpose yra 30-50 proc. Pernelyg drėgnas oras sukuria idealias sąlygas dulkių erkutėms ir pelėsiui daugintis. Matuokite drėgmės lygį, o drėgmę patalpose kontroliuokite sausintuvu (ir oro kondicionieriumi). Tinkamos ventiliacijos ypač reikia vonios kambariuose, rūsiuose ir miegamuosiuose.

  • Gamindami valgį, skalbdami, valydami arba maudydamiesi atidarykite langą arba įjunkite ištraukiamąjį ventiliatorių.
  • Jeigu įmanoma, tam tikrų prietaisų (pavyzdžiui, drabužių džiovyklės) ventiliacijos angas išveskite į lauką.
  • Rūpinkitės, kad santechninė įranga būtų sandari, nes priešingu atveju atsiras pelėsis.
  • Reguliariai ištuštinkite sausintuvo ir oro kondicionieriaus vandens surinkimo talpas. Oro drėkintuvus dažnai valykite.
  • Nedelsdami pašalinkite dėl užliejimo arba dėl vandens poveikio susidariusią žalą, per 48 valandas išdžiovinkite baldus ir kitas medžiagas. Jeigu porėtose medžiagose (gipso, lubų plokštėse arba medienoje) ima augti pelėsis, jas reikia pašalinti ir pakeisti.

Dūmai

Mūsų namai, biurai ir viešos vietos turėtų būti nerūkymo zonos. Cigarečių dūmuose yra daugiau negu 4 000 cheminių medžiagų, o pasyvus rūkymas susijęs su kvėpavimo takų problemomis, astma, vėžiu ir net staigios kūdikių mirties sindromu. Rūkymas gali sukelti vėžį, kvėpavimo problemas, širdies priepuolius ir insultą. Taigi patalpose visiškai nerūkykite, o rūkančius asmenis paprašykite išeiti į lauką.

Ventiliacija

Ventiliacijos patobulinimai - dar vienas būdas, kaip sumažinti teršalų koncentraciją patalpų ore. Įleiskite į patalpą daugiau gaivaus oro atidarydami langus ir duris, įjungę ventiliatorius arba prie langų sumontuotus oro kondicionierius su įjungta ventiliacijos kontrole. Ištraukiamieji ventiliatoriai gali pašalinti teršalus tiesiogiai iš patalpos. Ventiliacija labai svarbi vykdant bet kokią su tarša susijusią veiklą, pavyzdžiui, dažant, šalinant dažus, gaminant valgį, virinant, lituojant ar šlifuojant.

  • Atsižvelgę į oro temperatūrą ir drėgmę, atidarykite duris ir langus, tačiau nepamirškite lauke esančių sezoninių alergenų.
  • Įsitikinkite, kad mechaniniai filtrai sumontuoti ir gerai prižiūrimi.
  • Kuro deginimo krosnių, židinių, šildytuvų, ištraukiamųjų ventiliatorių ir kitų prietaisų ventiliacijos angos turi būti išvestos į lauką atokiau nuo langų ir nuo šildomosios ventiliacijos bei oro kondicionavimo sistemos įsiurbimo angų.

Augalai

Įsileiskite gamtą į namus: kai patalpose yra augalų, jos tampa ne tik sveikesnės, bet ir gražesnės. Tam tikru mastu kambariniai augalai gali padėti iš patalpų oro pašalinti toksiškas medžiagas, o jų lapai ir šaknys – sugerti LOJ. Visgi valymo sparta labai maža, taigi nesitikėkite, kad jūsų vazoniniai augalai namuose ar biuruose veiks kaip universalūs oro filtrai. Angliškoji gebenė ir trijuostė sansevjera „gaudo“ tam tikrus teršalus. Šie augalai gali išfiltruoti benzeną, formaldehidą, trichloretileną, ksileną ir tolueną. Vėzdūnė ir kininė chrizantema veiksmingai šalina amoniaką. Turėkite omenyje, kad pastarųjų dviejų augalų lapai nuodingi, todėl jie netinka šeimoms su mažais vaikais. Nelaistykite augalų pernelyg gausiai, kad išvengtumėte pelėsio.

Tuo ir baigiame esminę patalpų oro kokybės apžvalgą. Dabar imkitės veiksmų ir mėgaukitės mažesne oro tarša bei švaresniu patalpų oru! Pateikite mums atsiliepimus apie tai, kokių priemonių ėmėtės ir kaip pritaikėte jas siekdami pagerinti patalpų oro kokybę.